trepsėti

trepsė́ti, trèpsi (trèpsia Slm, trèpsti), -ė́jo intr. 1. Kos56, K.Būg, L, LL258, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ mušti koja žemėn, tankiai trypti: Ans nušalęs trepsi su viena koja J. Trepsti kojomis R280, MŽ375. Kojomis trepsė́ti NdŽ. Ji kalba rūsčiai, trepsė́dama NdŽ. Iš pradžių šokėjai trepsėdami paeina į vieną ir į kitą pusę, paskui vienas kitam poroje graso [šokdami klumpakojį] MLTEII167. Kieme trepsi prie šulinio brolių girdomi arkliai rš. Pradėjo trepsė́t, kad skamba [tuštuma po žeme] Krs. Karvė jau teliuosis – trèpsi Krs. Piktas, neit trèpsi iš piktumo KzR. Trèpsi senis, pyksta Drsk. Eina [vaikaitis], kojytėmi trèpsi DrskŽ. Trèpsi i dejuoja, tuoj prišlapis kelnes Brž. Su naujais čebačiukais mama eina i trèpsi Rm. Tai gražu, kad trèpsi šokdami Ad. Žiūri – tiktai pilna dūmų kambaryje ir kažin kas trepsi, bet ji nieko nemato LMD(Gdr). Trèpsi su koja kaip avelė šunį pamačius Ds. Palaikyk žirgelį, kad nė netrepsė́tų JV927. Uliavojo paukštužiai su kojom trepsė́dami, su sparnais plesčiodami JD96. ^ Įsigėręs i trèpsi kap ėrukas Žal. Be smuiko nešoksi, be batų netrepsėsi KrvP(Ps). Širdžia gedėk, koja trepsėk LTR(Ldvn). Du bėga, du vejasi, o keturi trèpsi (arklys ir ratai) Dv. ║ šokti: Kaip pagėrę, tai visi šoką, trèpsią Krs. Dabar nežinai, katras su katra trèpsi, vienas vienam kampe šoka, kitas kitam PnmR. Tos didelės klumpės vestuvės' trepsė́ti (d.) Š. Trepsė́k trepsė́k, brolužėli, dar gali trepsė́tie, gero jukto kamašukai dar gali turėtie DrskD161. Svočiutė aslo[je] trepsė́jo, svoteliai labai smūtnėjo JV721. 2. NdŽ mindžiukuoti, trypinėti: Trepsė́ti vietoje NdŽ. Dabar tylu, nieko nėr, niekas nètrepsi až durų, nieko nebijom Adm. Trepsią̃s vis, trepsią̃s, o vidun neina Slm. Ko trepsì, ar nenustovi vietoj?! Jrb. Atsisėsk nors netrepsė́jęs! Žvr. Tas (brolis) trepsėj[o] trepsėj[o], mislij[o] mislij[o] – nežino, kas sakyt TDrIV273(Tvr). ^ Trepsi kap avis vilką pamačius LTR(Mrs). Trèpsi kaip avis į uodegą įkirpta Srv. Trepsi kaip ožys (ožka Vl) ant ledo PPr430. Ko trepsì kaip kuilys ant pervazo? Snt. ║ nerimti, nenustygti: Trepsė́[jo], kad greičiau išvažiuot Dglš. | prk.: Jau burokų mašina trèpsi (vairuotojas ragina greičiau sumesti burokus) Drsk. Mūs ūlyčioj Jonas vis trepsė́jo ženyties Dglš. ^ Ko tu te trepsì kap šuva an šalnos?! Mrc. ║ Rš, Grl pataikaujamai tūpčioti, suktis, sukinėtis: Da ir jis apie taũ trepsė́jęs, ale jam da ne laikas buvęs [vesti] Slm. Jau tiek trepsė́jai apie tą dėdę, o nieko nepešei Lkš. Jaunos buvom gražios, bernai trepsė́jo aplink Graž. Alvite, po staklelių, dvi višteli kveksi, penki šeši bernužėliai apie mane trèpsi JD221. 3. NdŽ skleisti trypimo garsą: Batai trepsi, naginės čiukši, bešokant ant grindų J. 4. smulkiais žingsneliais eiti, minti; pamažu vaikštinėti: Trèpsi trèpsi – vis ant vietos Dkš. Vietoj trèpsi – nei ėjimas, nei stovėjimas Alz. Seniau būdavo nemožna per geležis perlipt, dabar visi trèpsia dyki Slm. Mineikienė pykčiu netverdama trepsėjo pirma, šlamėdama šilko rūbeliu Pt. 5. NdŽ lėtai vaikščiojant darbuotis, ruoštis, po truputį tvarkytis: Ką veiks: bètrepsi apie namus DŽ¹. Jis nenurimsta vieto[je]: trèpsi ir trèpsi aplinkui Grš. Atšilo, tai trepsiù bètrepsiu (dirbinėju apie namus) Mrj. Trepsėk ir trepsėk kasdien apkabinus šluotą Tr. Kai trepsė́t po gryčią tai trepsiù, o nešt – tai jau nelabai Kp. Trèpsi trèpsi bobos ir nieko nepadaro Žln. Krautuvėj tai kojų gerų reikia: trepsė́k ir trepsė́k Slm. Mano metų kai sulauksi, kažno ar teip trepsė́si! Ob. Miesčionkėlė – trèpsi trèpsi, kokis te jos darbas! Rtn. Kad tu tep trepsė́tai anta senystos! DrskŽ. ║ rūpintis, prižiūrėti, apeiti: Jau apie seną reikia trepsė́t Šk. Aš trepsiù apie gyvulius, apie žąsiokus Km. Tu trepsė́[ja]i trepsė́[ja]i apie gyvulius, ė gyvuliai alkani Ml. \ trepsėti; aptrepsėti; atitrepsėti; įtrepsėti; ištrepsėti; nutrepsėti; patrepsėti; partrepsėti; pertrepsėti; pratrepsėti; pritrepsėti; sutrepsėti; užtrepsėti